Kraunasi...

Laidą ar jos ištrauką parsisiųsti galite tik asmeniniam naudojimui. Viešinti laidą ar jos ištrauką kitais, tarp jų － ir komerciniais, tikslais ir kanalais, laidos turinį paversti tekstu ir publikuoti galima tik gavus raštišką redakcijos sutikimą.

Atsisiųsti

Klimato krizė: ar tikrai jau viskas prarasta?

2024-05-09, Ketvirtadienis 14:30

Agnė Liubertaitė

Apie klimato kaitą kalbame vis daugiau ir dažniau, ir tikrai ne be reikalo – klimato kaitos tarnyba „Copernicus“ pranešė, kad 2023-ieji pripažinti karščiausiais per visą stebėjimų istoriją, įspūdingų rekordų sulaukėme ir Lietuvoje.

Remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, 3,6 milijardo žmonių jau gyvena vietovėse, kurias klimato kaita veikia ypač stipriai, o 2030-aisiais – 2050-aisiais, skaičiuojama, ši problema kasmet sukels maždaug 250 000 papildomų mirčių vien dėl nepakankamos mitybos, maliarijos ir karščio padarinių.

Europos aplinkos agentūros skaičiavimai, kuriuos publikavo Eurostatas, rodo ir tai, kad klimato kaita sukelia ir milžiniškus ekonominius nuostolius – tokie įvykiai, įskaitant karščio bangas, potvynius ir audras, per pastarąjį dešimtmetį Europos Sąjungai (ES) padarė daugiau nei 140 milijardų eurų nuostolių.

Judėjimo „Fridays for future Lietuva“ atstovė Gabija Gorobecaitė-Jocienė „Žinių radijo“ laidoje „Skaitmeninė karta“ teigė, kad šiandien lietuviai iš esmės supranta, kas yra klimato krizė, bet nebūtinai yra linkę save su ja sieti.

„Yra publikuota visa studija apie būtent lietuvių požiūrį į klimato problematiką, ir, kiek žinau, ten buvo ganėtinai geri duomenys, kad dauguma bent jau pripažįsta, jog klimato kaita yra grėsmė. Bet taip pat, kiek atsimenu, buvo pastebėta tendencija ir kad nemato žmonės to kaip savo asmeninės atsakomybės, kas tada iš karto sukelia tam tikrą problemą. Tarsi taip, taip yra bėda, bet kas tai spręs – kažkas kitas, ne aš“, – kalbėjo pašnekovė.

Už kovą su klimato kaita pasisakantys aktyvistai dėmesį sutelkė ir į šiemet Lietuvoje vyksiančius ne vienerius rinkimus. Dabar ir paties „Fridays for future Lietuva“ dėmesys – Prezidento rinkimams. Socialiniuose tinkluose jie viešina, kokias pozicijas iš kandidatų į šalies vadovus jau išgirdo, taip pat dalyvavo ir debatuose, uždavė klausimą kandidatams apie klimato krizę. Taip ketinama elgtis ir per Europos Parlamento (EP), Seimo rinkimus.

Visgi, pasak G.Gorobecaitės-Jocienės, rinkimų kontekste dėmesio klimato kaitai – per mažai.

„Prezidento kontekste tai tikrai ne, nes, jeigu ne mes, tai gal netgi ta tema ir nelabai būtų paliesta. Gal nebent ten kokioj programoj kažkas pasirodo apie ten kokią tvarią energetiką, bet gal netgi labiau iš tos pusės, kad turėtume tiesiog tą energetinę nepriklausomybę, kad nereikėtų iš nedraugiškų valstybių iškastinio kuro pirkti. Bet kad būtų toks labai aiškus orientavimasis į būtent klimato krizę, tai to nematome“, – sakė „Fridays for future Lietuva“ atstovė, pridūrusi, kad EP rinkimuose to dėmesio tikėsis jau daugiau.

Pašnekovės manymu, tiek didžiųjų pasaulio valstybių, tiek ES vykdoma politika dėl klimato kaitos šiandien nėra efektyvi.

„Jeigu ta politika būtų efektyvi, gal mes nematytume vis dar nuolat didėjančių emisijų ir vis naujų iškastinio kuro plėtojimo projektų. Dar kokia yra tendencija, kad, pavyzdžiui, Europos lygmeniu mes labai susimažinome tiek emisijas, tiek taršą, bet jos buvo tiesiog eksportuotos į kitas valstybes, kur yra mažesni reguliavimai, ir tada su ta tarša gyvena tie žmonės, kurie gyvena tose valstybėse, iš kurių mes vėliau importuojame produktus. Ir tai yra problema“, – įsitikinusi G.Gorobecaitė-Jocienė.

Pasak jos, per pastaruosius penkerius metus aktyvistai dėl klimato kaitos padarė daug, tačiau kur stiebtis dar tikrai yra.

„Taip, aktyvistai ką padarė jau per tuos kokius penkerius metus aktyvizmo, kad jau išnešėm tą temą, ir tikrai matosi, kad jau visuomenės apklausos vis parodo, kad vis daugiau žmonių supranta tą klimato krizės problematiką.

Bet kaip išnešti dar stipriau, suteikti daugiau galios aktyvistams, tai man labai patiko tai, kad pavyko senjorėms šveicarėms laimėti tą bylą neseniai, ir tai buvo labai stiprus aktyvistinis veiksmas, kai buvo valstybė paduota į teismą už tai, kad nesilaiko savo įsipareigojimų švelninti klimato krizę.

Manau, kad čia buvo sukurtas labai stiprus precedentas – taip, tą pakartoti bus nelengva, todėl labai raginu žmones studijuoti, pavyzdžiui, teisę, ir būtent tokią aplinkosauginę teisę, kaip teisiniais keliais įrodyti, kad vyriausybės turi tesėti savo pažadus.

Tai nebus lengvas kelias, bet tikiuosi, kad jis visgi bus toliau tęsiamas“, – kalbėjo G.Gorobecaitė-Jocienė.

Ji pridūrė, kad klimato kaita iš esmės nėra atskiro individo lygmens bėda, tačiau mūsų visuomenėje labai svarbus sąmoningumas ir bendruomeniškumas, supratimas, kokio lygmens tai yra problema, o tuomet – veikimas kartu.

Straipsnis yra Europos radijo stočių tinklo „Euranet Plus“ dalis.