Kraunasi...

Laidą ar jos ištrauką parsisiųsti galite tik asmeniniam naudojimui. Viešinti laidą ar jos ištrauką kitais, tarp jų － ir komerciniais, tikslais ir kanalais, laidos turinį paversti tekstu ir publikuoti galima tik gavus raštišką redakcijos sutikimą.

Atsisiųsti

Ko reikia, kad politikai išgirstų jaunų žmonių balsą?

2024-04-11, Ketvirtadienis 14:30

Agnė Liubertaitė

Šiemet mūsų laukia treji rinkimai – jau dabar, kaip ir įprasta, girdime įvairius politikų pažadus, diskusijas ir susirūpinimą Lietuvos gyventojų ateitimi. Visgi kur šiame kontekste pastatytume jaunus žmones ir ar tikrai politikai jaunimui aktualioms problemoms skiria pakankamai dėmesio?

Iniciatyvos „Žinau, ką renku“ koordinatorė ir Vilniaus universiteto tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) doktorantė Aušrinė Diržinskaitė „Žinių radijo“ laidoje „Skaitmeninė karta“ paklausta, kur artėjančių rinkimų maratone mato jaunąją kartą ir ją liečiančius klausimus, svarstė, jog vienas iš būdų spręsti, ar jauni žmonės yra tinkamai atstovaujami, yra pasižiūrėti, ar jaunų žmonių galime rasti Seime, savivaldoje ar kitose svarbiose politinėse bendruomenėse.

„Kolegos, politikos mokslininkai, yra sau uždavę šį klausimą pasaulio mastu, ir nupiešė pakankamai dramatišką situaciją: jie sako, kad štai, nors šiaip globaliai jaunų žmonių populiacija sudaro beveik pusę – aišku, mes kalbame ir Afrikos, ir apie Azijos žemyną – tačiau atstovaujame tai reiškia, kad jaunų žmonių, išrinktų į tam tikras pozicijas, yra vos du procentai. (...)

Jeigu pažiūrime į parlamentą, į Seimą, tai šios kadencijos Seime apie 11-ka procentų yra jaunų žmonių iki 35 metų. Ir tas skaičius nei tai mažėja, nei didėja. (...) Tai kaip ir galėtum pasakyti, kad nelabai tie jauni žmonės yra atstovaujami“, – kalbėjo A. Diržinskaitė.

Pasak iniciatyvos „Žinau, ką renku“ koordinatorės, dažnai nutinka taip, kad politinėse diskusijose ir pačiuose rinkimuose mieliau dalyvauja vyresnio amžiaus žmonės, o tada patenkame į savotišką „užburtą ratą“.

„Kad štai, jauni žmonės nelabai balsuoja, labiau balsuoja vyresnio amžiaus žmonės, politikai, kuriems reikia balsų, aišku, kad labiau orientuojasi į tuos, kurie linkę balsuoti, dėl to tarsi mažiau kalba apie klausimus, kurie labiau rūpėtų jauniems žmonėms negu vyresniems žmonėms.

Ir tada mes tame rate sukamės“, – pastebėjo pašnekovė.

Žurnalistas Lukas Oželis savo ruožtu išskyrė vieną klausimą, apie kurį kalbama ne tiek daug, kiek reikėtų – tai klimato kaita. Jo manymu, šiuolaikiniam jaunam žmogui šis klausimas yra vienas svarbesnių.

„Man atrodo, kad tikrai nėra tiek daug politikų, kurie išmano šitą temą, kurie pasirenka šitą temą kaip vieną esminių, apie kurią kalba, ir mes akivaizdžiai matome, kad bent jau jauni žmonės kaip žiūri į pasaulį, jie turi globalesnį požiūrį, jie naudojasi socialiniais tinklais, kas akivaizdu, kad suteikia informacijos ne tik iš Lietuvos, bet ir žinių iš viso pasaulio.

Tai turbūt klimato kaita yra ta tema, kuri pačių politikų nėra taip propaguojama“, – svarstė L. Oželis.

Žurnalistas pritarė, kad jaunuoliai rinkimuose iš tiesų balsuoja ne taip aktyviai, o politikai puikiai supranta, kad vyresnėms kartoms klimato kaitos problematika nėra tokia aktuali kaip jaunimui.

A. Diržinskaitė prisiminė, kokią situaciją pati išvydo maždaug prieš dešimtmetį – kaip pasakojo ji, anksčiau balsuoti į rinkimus ateidavo vos 18 proc. jaunuolių, o dabar tokių yra apie 40 proc.

„Jeigu paklausdavai jaunų žmonių mokyklose, ar jūs domitės politika, būdavo vienas iš dešimties, kuris galėdavo pasakyti, kad taip, domiuosi. Dabar situacija rodo, kad 3 iš 10 pakeltų tą ranką“, – skaičiavo „Žinau, ką renku“ atstovė.

Ji aiškino, kad politika apskritai yra gerokai daugiau nei tik tai, ką pamatome ar išgirstame per televiziją.

„Mes staiga tą politiką pradedam sieti su mokesčiais, su dalykais, kurie vyksta televizoriuje, kuriuos mes matome Seime. Bet šiaip tai yra daug bendrų klausimų, ir politikos yra daugiau mokykloje ir universitete. Taip pat tas pats karas ir jo sprendimas, ir pasekmės, kaip mes su jomis dorojamės, tas pats tada ir biudžetas – tai irgi yra politika“, – įsitikinusi A. Diržinskaitė.

Politikos mokslus studijavęs žurnalistas L. Oželis atviravo, kad politika tiek jis, tiek jo artimiausi kolegos domisi jau seniai, tad jam tai jau tapę gana natūraliu reiškiniu. Jis pabrėžė, kad jauniems žmonėms nevertėtų prarasti tikėjimo politika, net jei atrodo, kad yra per daug priežasčių ja nusivilti.

„Partijos kovoja dėl galios, žaidimai dėl galios tikrai ne visada būna labai smagūs, tikrai ne visada tai lemia geriausią valstybės interesą, bet tai yra natūrali politikos dalis – niekada nebuvo kitaip.

Svarbu, kad suvokus tą politikos realybę, kuri ne visada yra tikrai tokia graži, kad tai nepanaikintų to idealizmo, nepanaikintų noro domėtis politika“, – sakė L. Oželis.

Straipsnis yra Europos radijo stočių tinklo „Euranet Plus“ dalis.

https://euranetplus-inside.eu/euranet-network-news/