Kas bus, jei JAV mūsų negins?
Karas Ukrainoje vis dažniau verčia susimąstyti, kas yra mūsų draugai, o kas – priešai. Būdami NATO nariais tikime, kad pavojaus atveju mus gins visas Aljansas – juk toks ir buvo organizacijos tikslas. Tačiau Europa galimos agresijos atveju vis dar žvalgosi į JAV. Ir vis dažniau pasigirsta nuogąstavimų, kad JAV gali nesikišti į karus Europoje, juo labiau, kad turi pakankamai savo reikalų.
Kas būtų, jei JAV mūsų negintų – Žinių radijo laidoje „Atviras pokalbis“ diskutavo europarlamentaras Petras Auštrevičius ir istorikas, diplomatas Vytautas Plečkaitis.
JAV atsitraukia?
Europos Parlamento narys P. Auštrevičius sako šiuo metu girdintis daug nerimo balsų ir matantis visokių nuotaikų, kurios neatspindi tikėjimo, kad viskas klostysis taip, kaip sutarta. Iš JAV Kongreso vadovybės girdėti vis skirtingų pažadų, paramos Ukrainai grafikai nukeliami į ateitį, nors tos pagalbos šiuo metu būtinai reikia.
„Pripažinkime, kad JAV yra didžiausia ginklų eksportuotoja, jos pramonė yra pajėgiausia, be jos vien tik Europos paramos Ukrainai tikrai neužteks. Klausantis amerikiečių politikų kalbų supranti, kad jas diktuoja artėjančių prezidento rinkimų kontekstas. Bet tas aršus nesutarimas tarp demokratų ir respublikonų jau daro didžiulę įtaką ir transatlantiniam dialogui tarp Europos ir JAV. Girdime daug prieštaringų pasisakymų, esą JAV gali pasitraukti iš NATO. Keliama papildomų sąlygų europiečiams dėl jų saugumo užtikrinimo. Nemanau, kad po rinkimų kampanijos ciklo santykiai tarp JAV ir Europos Sąjungos grįš į buvusias vėžes. Kai kas pasikeis. Ir tiems pokyčiams reikia ruoštis jau dabar“, – įspėja P. Auštrevičius.
Anot jo, klaidinga manyti, kad Europoje šiuo metu vyksta karinis konfliktas tik dėl tam tikrų Ukrainos teritorijų. Iš tikrųjų vyksta sisteminė kova – totalitarizmas prieš demokratiją. Ir šioje kovoje JAV pradeda riboti savo dalyvavimą.
„Nuolat girdime, kad Ukrainai reikia padėti kariniu atžvilgiu, bet nematyti bendro kovos už demokratiją ir žmogaus teises konteksto. Pastarąjį šimtmetį JAV dalyvavo visuose pagrindiniuose geostrategiškai reikšminguose įvykiuose. Dabartinis Rusijos karas prieš Ukrainą yra būtent toks įvykis. Jei JAV traukiasi iš tokių įvykių, kelia papildomų sąlygų ir bando žaisti, priklausomai nuo vidinio konteksto šalies viduje, tai rodo, kad keičiasi JAV įsitraukimas į globalius procesus. Tuo tarpu pasaulis keičiasi. Azijos ir Ramiojo vandenyno šalių svarbos augimas ir Vakarų išstūmimas iš politinio diskurso rodo, kad JAV riboja savo dalyvavimą, koncentruojasi tik į artimiausius kontinentus ir galbūt bando persvarstyti savo santykius su ES. Tad pasakyti dabar, kaip susiklostys mūsų ateities santykiai, praktiškai neįmanoma“, – sako europarlamentaras.
Pavyzdys – Suomija
Istorikas, diplomatas V. Plečkaitis atkreipia dėmesį, kad JAV ir ES interesai ne visada sutampa.
„Iš Amerikos pasaulis matosi šiek tiek kitoks, nei iš Europos. Europiečiai, nors ir priklauso ES, tačiau iš esmės politiką nulemia didžiosios valstybės: Vokietija, Prancūzija, Italija, Ispanija. Jos visos turi savo interesų, – pastebi V. Plečkaitis. – Tuo metu Donaldo Trumpo stovyklos šalininkai teigia, kad NATO nėra kažkoks socialinis junginys, kuris įpareigotas padėti silpnesnėms valstybėms. Jau ir Europoje yra politologų bei tyrinėtojų, kurie mano, jog Europos karai yra vien tik Europos reikalas. JAV gali į tuos karus įstoti tik jei matys kažkokį interesą. Aišku, amerikiečiai kitaip nei mes žiūri ir į karą Ukrainoje. Ar JAV yra pasiruošusi siųsti savo karių į Europą kariauti su V. Putinu – čia didelis klausimas. Kita vertus, amerikiečiams rūpi ne tik Europa.
Mes turime įsisąmoninti tai, kad pirmiausia save ginti turime patys, investuoti į savo gynybą ir karo pramonę. Pavyzdys gali būti tokia nedidelė valstybė, kaip Suomija. Visi į ją žiūri su pagarba – vos 5 mln. gyventojų turinti šalis sugebėjo apsiginkluoti, parengti savo savo žmones. Jie yra pasirengę ginti savo valdžią, o ši yra labai arti žmonių. Tokiu keliu turėtų eiti ir Lietuva, ir kitos valstybės.“
Europiečiai jau reaguoja
P. Auštrevičius akcentuoja, kad JAV ir Europą sieja ne tik saugumo ryšiai – labai svarbi ir ekonomika.
„O šioje srityje europiečių ir amerikiečių tarpusavio pasitikėjimas yra stulbinančiai didelis. Šį pasitikėjimą demonstruoja investicijos. JAV į Europą investuoja keturis kartus daugiau, nei į Azijos ir Ramiojo vandenyno regioną. Tuo tarpu Europa į JAV investuoja dešimt kartų daugiau, nei į Indiją ir Kiniją kartu sudėjus. Tai rodo, kad ekonominis pasitikėjimas yra milžiniškas.
Bet reikia pripažinti, kad dar nuo 2006 m. NATO šalys yra sutarusios gynybai skirti 2 proc. nuo BVP. Šiandien šio sutarimo laikosi tik pusė iš 32 Aljanso valstybių. ES šalių investicijos į gynybą per metus siekia apie 60 milijardų, tuo metu JAV indėlis – 220 milijardų. Sumos skiriasi beveik keturis kartus!
Be investicijų karinėje srityje nieko nenuveiksi, o šiuolaikinė ginkluotė yra ypatingai brangi. Bet pagaliau europiečiai pradėjo kalbėti, kad reikia kurti gynybos pramonę, atsirado ir strategija. Kitaip tariant, europiečiai reaguoja. Ši reakcija galbūt ir pavėluota, atgaivinti gynybos pramonę užtruks ne vienus ir ne penkerius metus, bet kelią pasirinkome“, – sako EP narys.
Konkurencija didės
V. Plečkaitis pripažįsta, kad karo pramonė dabar išgyvena renesansą. Bet ar investuodami į karo pramonę europiečiai ekonomiškai netaps silpnesni? V. Plečkaitis tikina, kad visos šalys, kurios investuoja į karo pramonę, gauna didžiulius pelnus.
O P. Auštrevičius palygina 2008-uosius ir 2024-uosius: „2008 m. ES (tada dar kartu su Didžiąja Britanija) ekonomika buvo didesnė nei JAV. 16 trilijonų prieš beveik 15 trilijonų. Paskui įvyko ekonominė krizė, ES šalis užplūdo migrantai. Tuo metu JAV suklestėjo skalūnų dujų pramonė. Vaizdelis 2022 m. buvo štai koks: ES ekonomika buvo arti 20 trilijonų, o JAV – 25 trilijonai. Mes buvome aplenkti.
JAV ekonomika yra labai konkurencinga – didžiosios amerikiečių kompanijos dabar tiesiog superka startuolius. Sunkiai amerikiečiai aplenkiami ir inovacijų srityje. Apie 60 proc. gynybos prekių ES šalys perka ne Europoje, daugiausia – iš JAV. Tuomet europiečiams kyla klausimas – išleidžiame pinigus, bet kodėl negaminame pas save? Juk negalime būti tokia rinka, kuri vien tik perka. Tad konkurencija didės ir nežinia, ar tai labai patiks amerikiečiams.
Beje, yra labai įdomi tendencija – vis daugiau amerikiečių, ypač – vyresnio amžiaus, kaip gyvenimo vietą renkasi Europą. Tai susiję su didesniu saugumu gatvėse ir gyvenimo stiliaus patrauklumu. Čia jums ir atsakymas, ar Europa vis dar yra saugi vieta gyventi.“
Eltos nuotr.
Projektą bendrai finansavo Europos Sąjunga, vykdant Europos Parlamento dotacijų programą komunikacijos srityje.
Naujausi epizodai
Citata
Citata
Citata
Citata
Citata
Citata
Kiti epizodai
Citata
Komentarai
Bendravimo taisyklės