Algimantas Zolubas

Varžybos, kas greičiau nubėgs ar nuplauks, toliau nušoks ar numes, daugiau pakels ar dar ką geriau žmogaus galiomis padarys, turi prasmę, nes yra nukreiptos į fizinį tobulėjimą. Tačiau panelių ar ponių varžybos dėl išvaizdos, grožio konkursais vadinamos, prilygsta kvailiojimui. Iš tikrųjų žmogaus išviršinė išvaizda neatspindi jo tikrojo grožio – tikrasis grožis yra žmogaus viduje.

Buržuazinės visuomenės, kurių siekis – tenkinti savo hedonistinius poreikius, gyventi malonumais, turėdamos pakankamai duonos, sugalvoja įvairiausių reginių, taigi ir kvailiojimui prilygstančių konkursų (tarakonų lenktynės, gaidžių peštynės, gražuolių ar net universitetų konkursai).

Žiniasklaida mūsų visuomenę „nudžiugino“ nauju gražuolių konkursu, pavadintu „Mrs Universe 2010: Pasaulio moterys – prieš smurtą ir prekybą žmonėmis“. Gudriai sugalvota: pavadinime – taurus siekis, tačiau po juo apgaulė slypi. Vyriausybę apmulkinti pavyko – konkursui ši skyrė 63 tūkst. litų.

Ne tik pavienės gražuolės į konkursus eina, jau universitetai į akademinio grožio konkursus taiko; numatomas universitetų reitingavimas. Pasak Vilniaus universiteto profesoriaus Vytauto Daujočio, švaistyti lėšų aukštųjų mokyklų reitingavimui nėra jokio reikalo – susigaudyti tarp šalyje veikiančių mokyklų pasiūlos galima ir be reitingavimo, kuriam jau numatyta 2,5 mln. litų.

Prancūzai bulvę vadina pomme de terre („žemės obuolys“), tačiau bulvė lieka bulve ir net panašumo į obuolį neturi. Taip yra ir su gražuolių konkursu, pavadintu „Mrs Universe 2010: Pasaulio moterys – prieš smurtą ir prekybą žmonėmis“. Jei prancūzui neįpirši bulvės vietoj obuolio, tai iš lietuvių, pasirodo, galima už gražuolės parodymą vietoj kovos su smurtu ir prekybos žmonėmis dešimtis tūkstančių litų išsunkti. Taip yra ir su tuo universitetų reitingavimu. Ir vienu, ir kitu atveju nauda nulinė, o išlaidos didžiulės. Grožio konkursai virto klestinčiu, kai kam itin pelningu verslu.

Piktina visuomenę išlaidavimas kvailionėms, nepaisymas racionalių siūlymų išteklius taupyti.

Lietuvos Sąjūdžio Vilniaus miesto Lazdynų klubas 2009 m. lapkričio 3 d. kreipėsi į premjerą ir patarė įsteigti banką siūlymų, kaip taupyti išteklius, tačiau nesulaukęs atsakymo kreipėsi į Saulėlydžio komisiją. Kreipimesi išreikšta nuomonė, kad visuomeninės organizacijos ir pilietiškai susipratę asmenys, matydami iš arti neracionalų išteklių vartojimą, galėtų prisidėti prie antikrizinės programos vykdymo, jei būtų įsteigtas siūlymų bankas. Saulėlydžio komisijos sekretoriatas padėkojo už rūpestį ir patikino, kad Saulėlydžio komisijai padeda ekspertai, kad siūlymams nagrinėti sudaryta darbo grupė, tačiau apie minimą siūlymų banko įsteigimą nutylėjo, apie jį visuomenė neišgirdo.

Tenka apgailestauti, kad mūsų Vyriausybė iki šiol prie savo rūmų nepakabino skrynelės (neįsteigė antikrizinių siūlymų banko), į kurią neabejingas praeivis galėjo įmesti savo siūlymą ar įspėjimą apie gresiančią apgaulę. Ten, ko gera, būtų radusi ir įspėjimų dėl čia minimų konkursų, kad susirūpinimo nereiktų reikšti pačiai prezidentei.