Kokia šiandien ta mūsų dvasios Tėvynė?

2010-11-06
Daugiau kaip prieš dvidešimt metų Lietuvoje paskelbtame „Šiaurės tėnų“ manifeste sakoma: „Lietuva mums brangi ne vien tik kaip žemė. Per amžius ji buvo ir apaštalas, ir kankinys. Vieniems ji tapo prieglauda ir savąja Jeruzale, kitiems – Šiaurės vakarų kraštu, pražūtingos imeprijos provincija. Čia kirtosi keliai, kultūros, amžiai. Oskaras Milašius kadaise tikėjo, kad Lietuva, jo tolimoji Tėvynė, taps Naujaisiais Atėnais.

Šiandien mes tikime:
- kad Atėnai yra ne vien tik istorinės, bet ir šiuolaikinės Europos pradžia;
- kad Europa neatskiriama nuo demokratijos, politinių ir pilietinių teisių, laisvo ir atsakingo žmogaus;
- kad Lietuva yra pasirengusi grįžti į Europą.

Mes tikime ateitimi, nes laisvė atėjo į mūsų sielas.

Žmonijos ir kūrybos tiesos nušvinta kryžkelėje - susitinkant idėjoms, žmonėms, epochoms. Žmogus sprendžia ir pasirenka gyvenimo tikslą, kurio neturi nei valstybė, nei visuomenė. Žmogus – Dievo kibirkštis, gimęs laisvei ir meilei. Mes pasirinkome savo dvasios Tėvynę.“

Kokia šiandien ta mūsų dvasios Tėvynė?

Avilyje dūzgia „Šiaurės Atėnų“ steigėjas rašytojas Saulius Stoma, Vilniaus Vrublevskių bibliotekos direktorius literatūrologas Sigitas Narbutas bei Graikų bendruomenės Lietuvoje „Pontos“ pirmininkas Georgios Macukatov.

Laidą remia Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas.

Dalinkis:

Laidą rengia Audrys Antanaitis.

Klausykitės laidos įrašo

Parsisiųskite laidos įrašą