Kas šiuolaikiniame pasaulyje sukelia demokratijos ir teisės tapatumo krizę?

2010-06-05
2005 m. tik 7 proc. Lietuvos gyventojų manė, jog Lietuva valdoma demokratiškai, nors mūsų valstybė yra sukūrusi visus demokratinius institutus. Tačiau ar demokratinių institucijų buvimas automatiškai lemia demokratoijos brandą? Tokį klausimą savo tekste „Demokratija ir teisė tapatumo požiūriu“, publikuojamame Mykolo Romerio universiteto išleistoje knygoje „Teisė ir demokratija“, kelia profesorius Alfonsas Vaišvila. Jo manymu, „demokratija“ gali būti „žmonių valdžia“ tik tuo atveju, jei ji savo operatyviniu tikslu arba pagrindine funkcija laiko skirtingų interesų derinimą ir į tai orientuojantis kuria šio tikslo pasiekimo institucinį, teisinį mechanizmą. Veikianti demokratija negali būti apibrėžiama kitaip, kaip tokių interesų derinimo procedūrų sistema. Vadinasi, jei teisinis mechanizmas kuriamas ne kaip interesų derinimo mechanizmas, tai turime reikalą ne su demokratinio režimo kūrimu, o su kažkuo, kas jam iš esmės priešinga“.

O kokią demokratiją sukūrėme ir tebekuriame Lietuvoje?

„Avilyje“ dūzgia filosofai Alfonsas Vaišvila bei Krescencijus Stoškus.

Laidą remia Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas.

Dalinkis:

Laidą rengia Audrys Antanaitis.

Klausykitės laidos įrašo

Parsisiųskite laidos įrašą