Kaip pagerinti grįžtamąjį ryšį priverstiniame skolų išieškojimo procese?

2010-03-18
Nepaisant santykinai menkos skundžiamų ir ginčijamų antstolių veiksmų dalies, bendroji visuomenės nuomonė ir daugelio skolininkų nuomonė apie antstolių darbą tradiciškai yra prasta. Lietuvoje įprasta piktintis antstolių darbu.

Per 2009 m. Lietuvos antstolių rūmai gavo 247 asmenų prašymus ir skundus dėl antstolių veiklos. Palyginti su bendru antstolių kontorose vykdytų bylų skaičiumi, klausimų ir pretenzijų sulaukė viena iš beveik 4 tūkst. vykdomų bylų. Dar mažesnė pareikštų pretenzijų dalis buvo pagrįsta. Išnagrinėjus visas aplinkybes paaiškėjo, kad tik 26 skundai yra pagrįsti arba iš dalies pagrįsti.

Antstolių rūmuose gaunamų skundų ir pranešimų analizė atskleidžia dvi esmines nepasitenkinimo reakcijų priežastis. Viena – pačių žmonių neatidumas, informacijos ir elementarių teisinių žinių trūkumas. Antroji – ne visada užtikrinamas grįžtamasis ryšys. Daugeliui priverstinio skolų išieškojimo procesų dalyvių labai svarbu tiesiog būti išklausytiems Kita vertus, operatyvūs signalai apie iškylančius nesklandumus yra būtini tam, kad nesklandumai būtų šalinami ir sprendimų vykdymo kokybė gerėtų.

Laidoje dalyvauja Lietuvos antstolių rūmų valdytoja Dovilė Satkauskienė, teisingumo ministras Remigijus Šimašius, Tarptautinės teisės ir verslo aukštosios mokyklos direktorė Daiva Daugvilienė, advokatė dr. Laura Gumuliauskienė ir Antstolių garbės teismo pirmininkė Audronė Adomaitienė.

Laida parengta bendradarbiaujant su Lietuvos antstolių rūmais.

Dalinkis:

Laidą rengia Raigardas Musnickas.

Klausykitės laidos įrašo

Parsisiųskite laidos įrašą