Leisti ar stabdyti genetiškai modifikuotų bulvių auginimą?

2010-03-16
Pasak pirmadienį Europos Parlamente rašytinę deklaraciją dėl genetiškai modifikuotų bulvių naudojimo ES užregistravusio Z. Balčyčio, kol nėra išsklaidytos visos abejonės dėl genetiškai modifikuotų organizmų įtakos žmonių sveikatai ir aplinkai, tokių organizmų skvarbą į ES maisto pramonę reikia sustabdyti.

Tai pirmas kartas per 12 m., kai ES leidžia auginti genetiškai modifikuotą produktą. Europos Komisija (EK) sprendimą auginti genetiškai modifikuotas bulves priėmė kovo 2 d.

Vokietijos chemijos bendrovė BASF planuoja pradėti auginti minėtas bulves šiemet 250 hektarų plote Čekijoje, Švedijoje ir Vokietijoje. Bendrovė už licenciją tikisi sumokėti apie 20–30 mln. eurų (69–103,5 mln. Lt) per metus.

„Sprendimas leisti ES teritorijoje auginti ir naudoti genetiškai modifikuotas bulves gyvulių pašarams ir krakmolo gamybai yra netiesioginis genetiškai modifikuotų organizmų įtraukimas į milijonų europiečių racioną, nes egzistuoja reali grėsmė, kad genetiškai modifikuotos bulvės, susikryžminusios su įprastomis, pateks ant mūsų stalo“, – mano Z. Balčytis.

Laidoje dalyvauja Europos Parlamento narys Zigmantas Balčytis, UAB „Fermentas“ mokslinio centro vadovas prof. Arvydas Janulaitis, Lietuvos žemės ūkio universiteto profesorius prof. Algirdas Sliesoravičius, Lietuvos daržovių augintojų asociacijos direktorė Zofija Cironkienė, leidinio „Žalioji Lietuva“ redaktorius Andrejus Gaidamavičius.

Dalinkis:

Laidą rengia Aurimas Perednis.

Klausykitės laidos įrašo

Parsisiųskite laidos įrašą