Ar išgyvens sunkmetį visuomeninės organizacijos Lietuvoje?

2010-03-10
Šalį ištikusi krizė gerokai sumažino visuomeninių organizacijų rėmėjų skaičių, o visuomenės nuomonę reiškiančios organizacijos atsidūrė ties išlikimo riba. Priklausomai nuo visuomeninės organizacijos veiklos pobūdžio, lėšų jos veiklai plėtoti gali būti skiriama ir iš valstybės fondo, tačiau tokios organizacijos veikla turi būti susijusi su konkrečiomis kultūros, švietimo, sporto, sveikatos ir kitomis socialinėmis ar kitokiomis tikslinėmis programomis.

Vis dėlto šiandien daugeliui ir tokių organizacijų valstybės paramą tenka pamiršti. Valstybės lėšas skirstantys pareigūnai paramos nežada, o bet kokį pinigų prašymą atremia tradiciniu tapusiu argumentu: pinigų valstybė neturi.

Baltijos šalys pagal nevyriausybinių organizacijų ir kitų visuomeninių sambūrių skaičių, aktyvumą ir įtaką visuomenei bei valdžiai vis dar stipriai atsilieka nuo išsivysčiusių Vakarų valstybių. Kuriamos ir vykdomos įvairios nevyriausybinių organizacijų skatinimo, plėtros ir rėmimo programos. Organizacijos kuriamos piliečių, suprantančių, kad taip jie gali efektyviau ginti savo teises ir atstovauti savo interesams. Vis dėlto šioje srityje dar daug reikia nuveikti, kad ne pelno siekiančios organizacijos taptų tikrais pilietinės visuomenės įrankiais.

Laidoje dalyvauja Pilietinių iniciatyvų centro vadovas Girvydas Duoblys, Dingusių žmonių šeimų paramos centro direktorė Ona Gustienė, Jaunimo psichologinės paramos centro vadovas Paulius Skruibinis, Seimo narys Algirdas Butkevičius.

Dalinkis:

Laidą rengia Aldona Atkočiūnaitė.

Klausykitės laidos įrašo

Parsisiųskite laidos įrašą