Ar pagalbinis apvaisinimas bent iš dalies turėtų būti kompensuojamas valstybės?

2010-10-07
Lietuvoje oficialaus nevaisingumo registro nėra, tačiau teigiama, kad mūsų šalyje vaikų susilaukti negali kas penkta ar šešta pora. Pagalbinio apvaisinimo procedūras Lietuvoje teikia tik privačios medicinos įstaigos, kurios vadovaujasi daugiau nei prieš dešimtmetį sveikatos apsaugos ministro pasirašytu įsakymu. Kol pagalbinis apvaisinimas nėra įtvirtintas įstatymu, dėl vaisingumo sutrikimų kenčiančios šeimos negali tikėtis, kad valstybė kompensuos bent dalį nevaisingumo gydymo išlaidų. Sveikatos apsaugos ministerija dabar tokį įstatymą parengė ir teiks svarstyti Vyriausybei. Jau ne kartą buvo mėginta priimti pagalbinį apvaisinimą reglamentuojantį įstatymą, tačiau to padaryti dėl vienokių ar kitokių priežasčių nepavykdavo.

Dabar Sveikatos apsaugos ministerijos parengtame įstatymo projekte siūloma, kad vyrai galėtų tapti lytinių ląstelių donorais, tuo metu moterų kiaušialąsčių donorystė būtų draudžiama. Pagalbinis apvaisinimas pagal šį įstatymą galėtų būti taikomas susituokusioms arba partnerystę įregistravusioms poroms. Taip pat taikomas tik pilnametei veiksniai ne vyresnei kaip 50 m. moteriai jos ir partnerio rašytiniu prašymu. Komerciniai sandoriai, susiję su surogacija, vadinami niekiniais ir negaliojančiais kaip prieštaraujantys gerai moralei.

Laidoje dalyvauja Seimo narys, buvęs sveikatos apsaugos ministras Algis Čaplikas, Vaisingumo asociacijos valdybos narė Rasa Lalienė, Mykolo Romerio universiteto Teisės fakulteto Bioteisės katedros profesorius kun. Andrius Narbekovas, Seimo narė Vida Marija Čigriejienė.

Dalinkis:

Laidą rengia Agnė Skamarakaitė.

Klausykitės laidos įrašo

Parsisiųskite laidos įrašą