dar ydomu dalyka pastebejau, jei yra netycine zmogzudyste ar daikto pasiskolinimas tai bausmė irgi kitokia taikoma tai jei aš netyčia paziurejau tai gal irgi kitokia bauda bus ?

Žinau, kad būsiu nepopuliarus, bet, manau, objektyvus. Geriausiai kalbėjo V. Simanavičius. K. Ermanas savo mamai el. laišku filmą siunčia (įdomu, koks paštas?), G. Gasiulis nori žiūrėti filmą per TV, kai jį rodo kine (jau antrokas žino, kad per TV rodomi tik seni filmai). Ir visi su savo buku požiūriu „jei daiktas liko, tai čia ne vagystė“. Puikus buvo Vyto pavyzdys su elektra. Nesakau, kad visiškai pritariu ACTAI, nes, kaip ir 99 proc. mūsų, neskaičiau jos ir apie ją žinau iš tokių lozungų kaip Ermano, bet įdomu bus stebėti tolimesnius procesus.

. patys autoriai deda savo medžiagą į internetą ir žiūri ant kiek yra susidomėjimas ir paklausa o poto dejuoja mano teises pavoge. Lbai plati tema, bet labai paprastas sprendimas kaip kabelinė televizija už kuria moki, žiūri kokį nori kanalą, bet nuo reklamos nepabegsi.

Galėsim gryžti prie laikų kai interneto sparta būdavo 100kbs, nes daugiau ir nereikės, koks tikslas mokėti 100lt už didele greitaveika ir neribota duomenų kieki, jei internetas liks tik orams pažiurėti. Dėl šios problemos turėtų rūpintis interneto platintojai aš manyčiau, nes vos nekiekvienas naudojasi internetu, aplamai kalbu ir kiekvienas vidutiniškai moka 30lt/men +/- šalyje gyvena apie 3000000 tarkim 2000000 naudojasi interneto paslaugomis 2000000 * 30lt ir gaunam 60000000 kažkam visdelto šie pinigai atitenka. Jei tas kažkas nebūtu gobšus tai sumoketu į kažkokia bendra kasa iš kurios vargšai autoriai galėtu susišelpti. Sekantis dalykas ka minėjo apie garsius holyvudo filmus, mes gyvename Lietuvoje iš 10 žmonių gal 2 žmonės gali sau leisti nueiti i kina kiekviena diena, visa likusi dalis tik per šventes į kino teatra eina, ir problema yra dar tame, kad aš turiu papildomai mokėti už aptarnavima tai vietoj 20lt kino salėje aš geriau sumoku 5 LT ir pažiūriu per interneta ar kabeline. patys autoriai deda s

..., tik komercinę vertę turintį jos rezultatą.

1. ACTA sutartis yra žalinga vien todėl, kad sudaro pretekstą naršyti po privačias laikmenas ar pranešimus. 2. ACTA sutartis parašyta nacionalinėmis kalbomis, kurių visi išmokstame iš tėvų ir mokytojų ir ta prasme esame piratai, nes net necituojamę šių žinių autorių, jau nekalbant apie autorių atlyginimą jiems. Senuoliams net pagailime orios pensijos. ACTA yra perdėtos ambicijos godumo užvaldytos mažos visuomenės dalies primesta nuostata, remiama pasipelnyti linkusių teisininkų klano. Šia prasme Mantas Adomėnas taikliai pastebėjo, kad pasaulyje įsigali teisinė chunta, pamindama pagrindinę teisės idėją - teisė yra visuomenės susitarimas. (Bet ne grupelės įtakingųjų primesta nuostata!) ACTA autorių indėlį vertina tik kaip prekę, o kūryba yra daug platesnis reiškinys ir negali būti dirbtinai skaldomas į ištakas, procesą ir rezultatą, tai vientisas reiškinys. ACTA iš esmės gina tuos, kurie platina autorių "produktą", o ne pačius autorius ir jų teises į kūrybos laisvę, nes pačios kūrybos neremia, tik komerc