Lietuvoje veikia daugiau kaip šimtas socialinių įmonių. Tokį teisinį statusą turinčiose įmonėse dirba socialiai pažeidžiami asmenys – neįgalieji, ilgalaikiai bedarbiai, asmenys, grįžę iš įkalinimo vietų. Už tokių asmenų įdarbinimą valstybė verslininkams moka subsidijas, kompensuoja darbo vietos pritaikymą, moka už asistento, pavyzdžiui, gestų kalbos vertėjo, paslaugas, suteikia kitų lengvatų.

Verslininkai sako, kad mažesnį tokių asmenų darbo našumą kompensuoja valstybės parama, o neretai tai – net konkurencinis pranašumas, duodantis daugiau pelno. Verslininkai pastebi, kad įdarbinti neįgalūs asmenys kartais net geriau dirba už sveikuosius ir yra lojalesni įmonėms. Yra ir kita medalio pusė. Socialines įmones pamėgo įvairūs tikrintojai, kurie suaktyvėjo po socialinių įmonių įvaizdį sutepusių skandalų ir pinigų plovimo aferų.

Ekspertų teigimu, jeigu Lietuvoje būtų didesnis pasitikėjimas neįgaliaisiais ir labiau išplėtota jų integravimo į darbo rinką sistema, tokie žmonės ne tik gamintų vaisvandenius, siūtų drabužius ar kaltų šepečius, bet ir sėkmingai dirbtų aukštųjų technologijų pramonėje.

Ar verta įdarbinti neįgaliuosius ir siekti socialinės įmonės statuso? Kokiose verslo srityse neįgalieji gali būti įtraukiami lengviausiai ir duoti daugiau naudos verslui? Kaip kelti neįgaliųjų profesinę kompetenciją ir didinti jų darbo našumą? Kokios motyvacijos priemonės efektyviausios neįgaliesiems?

Laidoje dalyvauja Lietuvos socialinių įmonių asociacijos pirmininkas Leonas Kirkilovskis, Neįgaliųjų socialinių įmonių sąjungos vadovas Gediminas Bartkus, Šiaulių teritorinės darbo biržos Užimtumo rėmimo skyriaus vedėja Violeta Glinskienė, UAB „Selita ir Ko“ direktorė Rasa Girkontienė ir UAB „Eurotela“ direktorius Nerijus Briedis.

„Žinių radijo“ laida „Verslo akademija“ – penktadieniais 11.45 val., kartojama 16.45 val.

Rengia Vaidotas Jakuška.

Dalinkis: